OSB plokštės

OSB (orientuotų medienos skiedrų plokštė) plokštė gaminama iš spygliuočių arba lapuočių medienos rąstų. Žievė nuskutama ir rąstai supjaustomi trumpesniais ilgiais, po to smulkintuvu rąstai išilgai medienos pluošto pjaustomi į skiedras. Skiedrų storis nustatomas iš anksto ir yra vienodas. Daugiausia naudojamos skiedros, kurių ilgis yra nuo 90 mm iki 150 mm, o plotis – apie 25 mm. Vėliau skiedros yra džiovinamos ir rūšiuojamos. Prieš formuojant plokštę, skiedros maišomos su vašku ir drėgmei atspariais klijais, kurie yra atsparūs vandeniui ir virinimui, suteikia plokštei vidinio standumo, tvirtumo ir atsparumo drėgmei. Dėl tokio gamybos lankstumo gaunama puiki kokybė, kuri ir yra didžiausia vertybė vartotojui. Formavimo metu skiedros yra orientuojamos atskirais sluoksniais. Plokštės paviršiuje esančios skiedros paprastai yra lygiuojamos išilgai plokštės, kad ilgio kryptimi plokštė būtų atspariausia lenkimui ir būtų standi. Trys vidiniai sluoksniai paprastai yra lygiuojami statmenai išoriniam sluoksniui. Suformuota skiedrų masė, veikiant aukštai temperatūrai yra presuojama ir taip gaunama standi, tanki statybinė plokštė. OSB pasižymi ypatingu atsparumu lenkimui. Tokį atsparumą suteikia nepažeisti medienos pluoštai, ilgų skiedrų persipynimas ir skiedrų orientavimas paviršiaus sluoksniuose. OSB plokštės yra suformuojamos veikiant karščiui ir slėgiui, panaudojant fenolio formaldehido ir izocianato rišiklius, kurie pavirsta atspariais, netirpiais, karščio nebijančiais polimerais. Jie nesensta, nebijo drėgmės ir chemiškai nesuyra. Bandymais patvirtinta, kad iš fenoliu sutvirtintų OSB plokščių išsiskiriančių formaldehidų kiekiai yra nykstamai maži arba jų nėra išvis. Dėl puikių formaldehido emisijos iš plokščių bandymų rezultatų, OSB plokštėms nėra taikoma apribojimų gyvenamųjų namų statyboje. OSB plokštės naudojamos karkasinių namų statyboje, dengiant stogus (po bituminėmis čerpėmis), klojant grindis (po parketu, kiliminėmis ir PVC dangomis), įrenginėjant laikinas patalpas, baldų gamyboje, interjero apdailoje.

Fizikinės – mechaninės OSB savybės: Storio nuokrypos: ±0.8 mm; Pločio ir ilgio nuokrypos: ±3 mm; Kampų tiesumas: ±1.5 mm/1m; Kraštų tiesumas: ±2 mm/1m; Elastingumo modulis lygiagrečiai: >6000 N/mm2; Elastingumo modulis statmenai: >2500 N/mm2; Atsparumas lenkimui lygiagrečiai: >35 N/mm2; Atsparumas lenkimui statmenai: >17 N/mm2; Atsparumas tempimui: >0.75 N/mm2; Formaldehidai: Storio išbrinkimas per 24 val: >12%.

OSB standartiniai matmenys: 2500×1250 (SE) – lygiais kraštais. Storis: 6; 8; 10; 12; 15; 18; 22; 25 mm; 2500×625 (T&G4) – su išdroža (špuntu) iš keturių pusių. Storis: 12; 15; 18; 22; 25 mm. Plokščių orientacija: Plokštės susideda iš trijų sluoksnių, drožlės atskiruose sluoksniuose išsidėsto kryžmai. Tokia struktūra užtikrina: • Dydžių pastovumas; • Patvarumą laužant (tvirtumą lankstant); • Tvirtumas plokštę veikiant šlyties jėgai.

Svarbi informacija: Kadangi OSB plokštė susidaro iš trijų sluoksnių, ji turi išilginę ir skersinę ašis. Išilginė ašis sutampa su vyraujančia kryptimi viršutinio drožlių sluoksnio, tuo pačiu ir lygiagreti markiruotei, esančiai ant plokštės šono. Patvarumas ir tamprumo modulis lenkiant plokštę išilgine ašimi yra 2 kartus didesnis nei skersinėje ašyje. Todėl montuojant būtina išlaikyti teisingą plokštės orientaciją, nurodytą projektuotojo.

Plokščių apsauga nuo vandens ir drėgmės poveikio: Prieš montuojant statybos aikštelėje, būtina atlikti plokštės aklimatizaciją 48 valandų bėgyje, kad išsilygintų plokštės ir jos panaudojimo vietos drėgmė. Nuolat šildomos patalpos 6-9%. Periodiškai šildomos patalpos 9-10%. Nešildomos patalpos 16-18%. Sandėliuojant būtina saugoti nuo tiesioginio vandens poveikio. Po montavimo išorinėje pastato pusėje, ant sienų ir stogo, būtina padengti atitinkama izoliacine medžiaga, kad apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų. OSB 3 plokščių kraštus (ypač briaunas), kuriuos ilgą laiką įtakoja drėgmė, gali išbrinkti (pagal normą LVS EN 300 – iki 15%). Tokiu atveju prieš montuojant baigiamuosius elementus (pavyzdžiui, bituminių čerpelių ant stogo), būtina tolygiai nušlifuoti plokščių sudūrimus (kad užtikrinti paviršiaus lygumą). Norėdami išvengti statybinių elementų defektų, pagamintų iš OSB plokščių, būtina pašalinti drėgmės perteklius, kurie gali sukelti šių padarinių.

Plokščių pjaustymas, frezavimas, gręžimas: Plokštes galima apdirbti įprastu būdu, kaip ir apdirbant masyvią medieną. Geriausia naudoti pjovimo įrankius ir grąžtus su pjaunamąja dalimi, pagamintų iš kietų lydinių. Padavimo greitis priklauso nuo įrankių. Rekomenduojama pamažinti padavimo greitį lyginant su padavimo greičiu, naudojamu apdirbant masyvią medieną. Plokštes būtina tvirtinti tokiu būdu, kad apdirbant jos nevibruotų. Leidžiamas plokščių pjaustymas, panaudojant rankinį elektros įrankį. Plokščių tvirtinimas: Minimalus medvarščio diametras (skerspjūvis) turi būti 1,5 mm, ilgis – 50 mm; OSB plokštes galima tvirtinti kaip masyvią medieną – vinimis, medvarščiais . Montuojant nešančias konstrukcijas, būtina naudoti sujungiamuosius elementus iš nerūdijančių medžiagų (iš cinkuotos arba nerūdijančio plieno). Sujungimo patvarumą, galima pasiekti naudojant specialias vinis: žiedines arba spiralines. Lygių vinių panaudojimas -nerekomenduojamas. Sujungimo elementų ilgis turi būti mažiausiai 2,5 karto didesnis už tvirtinamos plokštės storį, bet jokiais būdais ne mažesnis nei 50 mm.

Kompensaciniai tarpai: Naudojant plokštes kaip “plaukiojančių” grindų nešamąją konstrukciją, prie sienos būtina palikti apie 15 mm atstumą; Naudojant plokštes sienų konstrukcijoms, prie pamato būtina palikti apie 10 mm tarpą; Jei paviršiaus ilgis, ant kurio montuojamos plokštės viršija 12 m, būtina kas 12 m palikti kompensacinius tarpus – 25 mm; Kadangi plokštėse gali vykti deformacijos (atsirandančios dažniausiai dėl oro drėgmės pakitimų, kurie įtakoja medžiagą), būtina tarp jų palikti dilatacinius tarpus, kurie trukdo atsirasti nelygumams ar bangavimams ant plokštės: a) plokštės su lygiais kraštais – būtina jų susidūrimo vietoje palikti tarpus ne mažesnius nei 3 mm; b) plokštės su frezuotais kraštais – susidūrimo vietose kompensaciniai tarpai susidaro patys. Kitose plokščių susidūrimo vietose pavyzdžiui su lango rėmu, durimis ir t.t. irgi reikia palikti kompensacinius tarpus ne mažesnius nei 3 mm.

Plokščių montavimas ant stogo konstrukcijos: Prieš pradedant montuoti plokštes ant stogo konstrukcijos, būtina patikrinti gegnių paskirstymą ašyse, ar jos neturi nukrypimų. Kreivos, turinčios skirtingus matmenis gegnės, neigiamai įtakoja kokybę ir išorinį stogo vaizdą. Plokštės jungiasi tokiu būdu: jų briaunos, perpendikuliarios išilginei ašiai, per visą ilgį guldomos ant atramų (gegnių ir t.t.). Todėl rekomenduojama išsirinkti gegnių išdėstymą moduliuose su 833 arba 625 mm. atstumu. Tais atvejais kitokio arba didesnio atstumo (> 833 mm.), stogo konstrukcijos pagerinimui, reikia rinktis variantą su išilginiu grebėstavimu iš lentų 80 – 100 mm. pločio. Naudojant lenteles naudojamas atstumu (ašyse) 417 arba 625 mm., galima išgauti plokščių storio sumažėjimą (priklausomai nuo apkrovimo). Tarp plokščių su lygiomis briaunomis turi būti paliktas 3 mm. pločio kompensacinis tarpas. Kad išlyginti stogo paviršių ir pagreitinti plokščių temperatūrinį suvienodinimą rekomenduojama išilgines kraštines sutvirtinti H- pavidalo plieninėmis kabėmis. Paviršiaus apsauga, padengimas laku ir dažais: Rekomenduojame atlikti bandomąjį dažymą, kuris gali parodyti nesuderinamumą tarp plokštės ir dažų. Dažant vadovaukitės instrukcijomis ir taisyklėmis, kurias nurodė dažų gamintojas. Vidiniams paviršiams, kurie bus dažomi, rekomenduojame naudoti šlifuotas plokštes. Plokščių dažymui galima naudoti įprastus bespalvius arba spalvotus dažus, naudojamus medienos dažymui.

OSB plokščių sandėliavimas: OSB plokštės turi būti sudėtos gulsčiai ant lygaus paviršiaus, pakelto visais keturiais kraštais. Jos neturi liesti žemės, kad išvengti galimo prisilietimo prie vandens pagrindo. Be to, OSB plokštės gali būti tvarkingai sudėtos ant medinių lentelių, kurių storis yra vienodas, atstumas tarp lentelių neturi viršyti 600 mm. Neteisingas laikymas gali sukelti OSB plokščių deformavimą. Sandėliuojant keletą plokščių įpakavimų vieną ant kitos, medinės lentelės turi būti vienoje vertikalioje plokštumoje. Ten, kur laikymo patalpa yra riboto ploto, plokštės gali būti saugomos ant šono. Šiuo atveju, plokštės neturi liestis su žeme ir turi būti palaikomos specialiu stovu.